Šilauogės

Sodinimas

 

Šilauogės mėgsta rūgščią  dirvą

 

Šilauoges auginti nesudėtinga. Svarbiausia – substratas. Tai yra rūgščių dirvų augalas, todėl sodinti reikia į rūgščias durpes.

• Labai svarbu pasirinkti tinkamą šilauogių veislę. Vėlyvos veislės mūsų klimato sąlygomis nelabai tinkamos. Turėtų būti ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo.

• Šilauogėms parinkite užuovėją. Be to, būtų gerai, kad vieta būtų saulėta.

• Iškaskite 50-60 m ir 60 cm skersmens duobę, į ją pripilkite rūgščios durpės.

• Palaistykite ir palaukite, kol jos susislėgs. Jei pasodinsite į purias durpes, šilauogės atsidurs duobėje, paskui jas reikės „už ausų“ tempti į viršų.

• Sodinkite ne per giliai – kaip augo vazonėlyje, gal tik kokiu centimetru giliau.

• Pasodintą augalą labai gerai būtų pamulčiuoti. Tam labai tinka pjuvenos (tik ne šviežios, o kelis metus pastovėjusios, nes šviežios iš dirvos pasisavina azotą), spygliai, galima ir smėlio sluoksnelį užberti. Šilauogių šaknys paviršinės. Mulčias apsaugo jas nuo perkaitimo, palaiko drėgmę, neleidžia išsikeroti piktžolėms.

• Laistykite minkštu vandeniu, geriausia – lietaus arba bent pastovėjusiu.

• Kol neprigis, tręšti nereikia. Prigiję augalai tręšiami trąšomis uogakrūmiams.

• Jeigu šilauogės neserga, kokius penkerius metus genėti nereikia. Paskui jos genimos kaip serbentai – nupjaunama jau nederanti šaka, kad atželtų naujos, kurios pradės derėti.

• Sode auginant vieną kitą krūmą, paprastai ligų išvengiama. Ligos įsimeta, kai auginama plantacija.

 

 

Šilauogių nauda organizmui

 

• Šilauogė - turi įvairių žmogaus organizmui naudingų komponentų: antioksidantų, bakterijų inhibitorių, vitaminų A, B1,B2, C ir PP, karotinoidų, elaginės, folinės rūgšties, skaidulinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalcio, fosforo, geležies ir kt.

• Yra teigiama, užtenka per dieną suvalgyti pusę stiklinės šilauogių, ir jūsų organizmas būtų aprūpintas vertingomis medžiagomis.

• Pagal beta karotino kiekį uogos prilygsta sojoms, žaliesiems žirneliams ar varškei, tiamino (B1) burokėliams, kriaušėms, juodiesiems serbentams, riboflavino (B2) - šaltalankiams, citrinoms ar juodiesiems serbentams, niacino (PP) - juodiesiems serbentams.

• Šilauogės sukaupia daug biologiškai aktyvių medžiagų. Jose esantys mikro ir makroelementai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą: apie pusę visų mineralinių medžiagų sudaro kalio junginiai, yra daug fosforo, mangano. Iš organinių rūgščių verta išskirti gintaro, citrinos, chino rūgštis.

• Šilauogės labiausiai vertinamos dėl fenolinių junginių - antocianinų, flavenolių, fenolimų rūgščių. Šie junginiai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus, teigiamai veikia organizmą pradinėse vėžinių susirgimų stadijose.• Vertingieji antocianinai, sukaupti šilauogėse, stiprina regėjimą ir mažina akių nuovargį. Taigi, šilauoges patartina valgyti vairuotojams ir tiems kurie praleidžia daug laiko prie kompiuterio.

• Japonijoje šilauogės vadinamos akių uogomis, nes jos gali apsaugoti nuo glaukomos bei kataraktos. Šiose uogose yra didelis kiekis natūralių antioksidantų ir medžiagų nuo uždegimo, kurios mažina akių įtampą ir gerina regėjimą. Ypač padeda tiems, kurie blogai mato prietemoje. Uogose randama nuo 100 iki 500 mg% antocianinų, todėl jos ir stiprina regėjimą.

• Šilauogė - natūrali apsauga nuo navikinių ligų sukėlėjų. JAV Valstybinio Maisto Tarnybos atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad šilauogė labai turtinga natūraliais antioksidantais (pvz. vitaminais A, C, E), o jų aktyvumas yra pats didžiausias tarp kitų šviežių vaisių ir daržovių. Palyginus duomenis, pasitvirtina, kad šilauogėse antioksidantų kiekis yra penkis kartus didesnis už tą, kuris sukauptas tokios pat masės žirniuose, morkose, obuoliuose ar žaliuosiuose žiediniuose kopūstuose. Antioksidantai neutralizuoja laisvųjų radikalų junginius, kurie gali naikinti ląstelių sieneles bei DNA struktūrą. Panašiai kaip antioksidantai, organizmo neigiamus procesus stabdo ir antocianinų bei fenoliniai junginiai kurių taip pat gausu šilauogėse. Sukauptos uogose elago ir flavonoidų rūgštys taip pat stabdo navikinių ląstelių vysymąsi (pvz. gimdos kaklelio).

• JAV Ilinojaus universitete buvo tirti įvairūs vaisiai, siekiant nustatyti, ar juose yra priešvėžinių savybių turinčių medžiagų. Didžiausiu priešvėžiniu poveikiu išsiskyrė šilauogės.

• Šilauogėse sukaupti junginiai redukuoja „blogąjį“ cholesterolį (MTL) ir padeda gaminti „gerąjį“ (DTL). Šiuo būdu mažinama širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo rizika, insulto grėsmė, skleroziniai pokyčiai ar viršsvorio vystymasis. Čia didelį vaidmenį vaidina fitoestrogenai, t.y. augaliniai hormonai (skaidulinės biologiškai veiklios medžiagos).

• Šilauogės stabdo organizmo senėjimo procesus ir profilaktiškai saugo nuo tokių ligų kaip Alzhaimeris ar aterosklerozė. Atlikti laboratoriniai eksperimentai su pelėmis parodė, kad pas šilauogėmis maitinamus vienetus, protinio aktyvumo sumažėjimas, susijęs su senėjimu, buvo kur kas lėtesnis nei pas likusius vienetus. Taip pat patvirtinta, kad ta grupė pasižymėjo didesniu aktyvumu mokantis ir įsimenant konkrečias motorinės elgsenos formas nei jų konkurentai. Taip vyksta dėka dažomosioms medžiagoms, - antocianinams, kurie dažo šilauoges mėlynai.

• Šilauogės padeda smegenų neuronams efektyviau susisiekti vieniems su kitais. „Seni neuronai – tarsi senų sutuoktinių pora, – pažymi Amerikos mokslininkai, – jie jau nedaug kalbasi vienas su kitu“. Amžiui bėgant, atmintis silpnėja, o sugebėjimai, būtini koordinacijai ir pusiausvyrai, mažėja. Šilauogės turi fermentų, kurie gerina atmintį ir koordinaciją.

• Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažiną jų infekcijų riziką. Atitinkami bioaktyvūs junginiai užkerta kelią bakterijoms atakuojančioms sveikąsias ląsteles, kurios dengia šlapimo takų sieneles.

• Šilauogės pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Švedijoje, džiovintos šilauogės duodamos viduriavimui sustabdyti. Atitinkamos medžiagos naikina E.Coli bakteriją (kuri būna viduriavimo priežastimi).

• Folinė rūgštis esanti šilauogėse, teigiamai veikia vaisių nėštumo metu.

• Šilauogėse gausu maistinių skaidulų. Per pastarąjį dvidešimtmetį, surinkta nemažai duomenų patvirtinančių teigiamą skaidulinių maisto medžiagų dietos poveikį, taigi šilauogės gali būti vartojamos kaip jos komponentas.

• Uogos tinkamos diabetikams, nesukelia ir net palengvina alergijas, pasižymi antiuždegiminėmis, antisklerotinėmis, antinavikinėmis savybėmis.

• Šilauogių sultys bei džiovintos uogos - naudinga priemonė nuo žarnyno ligų.

• Šios uogos - puiki priemonė gydyti uždegimus, pvz., Švedijoje, džiovintomis šilauogėmis gydomas viduriavimas, nes tam tikros medžiagos naikina E.Coli bakterijas.

• Folio rūgštis teigiamai veikia vaisių nėštumo metu, rekomenduojama uoga nėštumo metu.

• Šilauoges patartina valgyti ir didesniais kiekiais, kai pablogėja apetitas, sutrinka virškinimas, širdies darbas.Pagal Amerikiečių Maisto Instituto duomenis - 100g šilauogių tai tik 57 kilokalorijos.

 

 

 

​