Serbentai

Daugiau apie serbentus

 

Juodieji serbentai - nuostabi profilaktikos priemonė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, Alzheimerio ligos ir netgi piktybinių auglių. Yra žinoma, kad juodieji serbentai užkerta kelią diabeto vystymuisi, regos problemoms ir pagyvenusių žmonių intelektualinių gebėjimų nusilpimui. Juodieji serbentai taip pat naudingi sergant inkstų, kepenų ir kvėpavimo takų ligomis. Uogų nuoviras padeda varginant hipertonijai, mažakraujystei, gastritui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kraujuojant dantenoms. Jeigu kamuoja stiprus kosulys, patariama vartoti juodųjų serbentų sulčių, medaus ir cukraus mišinio. Kadangi juodieji serbentai - puikus antiseptikas, jie padeda įveikti anginą, jei gerklė skalaujama jų sultimis, skiestomis vandeniu.

 

Gydymo tikslais dažniausiai pasitelkiami lapų antpilai. Jie pašalina iš organizmo purinų ir šlapimo rūgšties perteklių, yra švelni laisvinamoji priemonė, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda sutrikus medžiagų apykaitai.

 

Juodųjų serbentų lapai - labai kvapūs, todėl yra nepakeičiami konservuojant, sūdant, marinuojant. Stiprus ir sodrus šių uogų aromatas yra naudingas ir daržui ar sodui, nes daugelis kenkėjų nemėgsta šio aštraus kvapo.

 

Tačiau būtina žinoti, kad juodieji serbentai turi šalutinį poveikį: dėl didelio kiekio vitamino K ir fenolio junginių šių uogų nepatariama vartoti sergantiesiems tromboflebitu, be to, ilgalaikis ir neribotas jų valgymas gali padidinti kraujo krešumą. Nereikėtų piktnaudžiauti juodaisiais serbentais varginant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, gastritui. Tiesa, šviežių uogų ir jų sulčių galima vartoti turint kepenų problemų, tačiau sergant hepatitu - jokiu būdu.

 

Baltųjų serbentų uogos - ne tokios švelnios ir gležnos kaip juodųjų, tad tai joms leidžia ilgesnį laiką kyboti ant krūmų ir nenubyrėti iki pat vėlyvo rudens.

Baltųjų serbentų derlingumas kur kas didesnis nei juodųjų, tad šių uogų nuo vieno krūmo galima pririnkti gerokai daugiau. Šių krūmų pranašumas ir tas, kad ant jų niekada neįsitaiso serbentų erkės - pats didžiausias juodųjų serbentų krūmų kenkėjas. Baltieji serbentai turi taip suformuotą šaknų sistemą, kad nebijo sausros ir vienodai gerai brandina uogas tiek sausą, tiek lietingą vasarą.Baltuosiuose serbentuose esantis vitaminas C žmogaus organizme veikia kaip fermentinių procesų biokatalizatorius. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad serbentai pradeda aktyvuoti medžiagų apykaitos procesą jau po 1,5 valandos, kai buvo suvalgyti.

 

Vitaminas A stiprina imunitetą, gerina regėjimą ir stimuliuoja ląstelių apykaitą. Jis taip pat užkerta kelią auglių susidarymui ir priešlaikiniam organizmo senėjimui, saugo nuo kenksmingų tabako dūmų ir spinduliavimo poveikio. Didelis kiekis vitamino P palankiai veikia kraujagysles, valo jas, sustiprina ir normalizuoja kraujo sudėtį. Vitaminas P (rutinas) skatina tulžies išsiskyrimą, antinksčių žievės funkciją, padeda stiprinti kepenų ląsteles. Vitaminų P ir C derinys saugo nuo aterosklerozės vystymosi.

 

Tai, kad baltuosiuose serbentuose gausu vitamino E, daro juos beveikjaunystės eliksyru. Be to, kad serbentai - puiki priemonė nuo sklerozės, jie dar ir stabdo senėjimo procesus, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, kataraktos, taip pat gerina reprodukcinę organizmo funkciją. Jeigu organizmui trūksta vitamino E, odoje išryškėja senatvinės pigmentinės dėmės. Serbentai gali padėti įveikti šį trūkumą.

 

Kasdien suvalgant vos šaukštą baltųjų serbentų galima gerokai sustiprinti imunitetą ir ilgus metus išsaugoti sveikatą. Teigiama, kad baltųjų serbentų uogos didina potenciją. Be to, šios sultingos peršviečiamos uogos puikiai malšina troškulį, tad karštu oru suvalgius saują šių uogų, jos gali atstoti stiklinę sulčių.

 

Nors baltieji serbentai - labai naudingi, jų nerekomenduojama valgyti sergant gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige. Rūgščios uogos gali išprovokuoti minėtų ligų paūmėjimą.

 

Raudonųjų serbentų gimtinė - Vakarų Europa. Iš pradžių raudonieji serbentai buvo auginami tik gydomaisiais tikslais, tačiau vėliau tapo populiarūs soduose kaip kultūrinės uogos, o mūsų laikais beveik nerastume sodo, kuriame neaugtų šie krūmai. Šiuolaikinės raudonųjų serbentų rūšys pagal derlingumą ir atsparumą šalčiams gali pranokti daugelį juodųjų serbentų rūšių, maža to, raudonųjų serbentų priežiūra daug paprastesnė.

 

Raudonieji serbentai turi medžiagų, dėl kurių, ko gero, ir užėmė lyderio poziciją soduose. Šios medžiagos vadinamos oksi-kumarinais ir atlieka svarbiausią vaidmenį normalizuojant kraujo krešėjimą, o tai labai svarbu infarkto profilaktikai. Raudonuosiuose serbentuose yra kur kas daugiau vitamino C nei, pavyzdžiui, citrinose, žemuogėse ar net apelsinuose. O pektinai, esantys šiuose serbentuose, suriša blogąjį cholesterolį, tad tai itin svarbu aterosklerozės profilaktikai. Būtina pabrėžti ir gydomąją šviežiai spaustų raudonųjų serbentų sulčių galią: jos puikiai skatina prakaito išsiskyrimą ir mažina karščiavimą, o tromboflebitui gydyti naudojami šių uogų pavilgai. Iš raudonųjų serbentų galima paruošti nuostabaus skonio želių.

​